taurė

taurė̃ sf. (4) K, Š, DŽ, NdŽ, taũrė (2) DŽ¹, NdŽ; Lex89, Q530, SD89,319, R301, MŽ404,476, Sut, I, N, M, J, L, Rtr, KŽ 1. geriamasis stiklas (ppr. vynui) su kojele; geriamasis indas iš tauro rago: Rasi ant stalo dvi taurès padėtas gėrimo Varn. Taurių talpa paprastai esti 110–150 cm³ rš. Gėrė [lietuviai] paprastai [v]andenį, midų, alų, beržinę ar klevinę sulą ir girą iš kaušų ir ragų paauksytų, vadinamų taurėmis ir tauragėmis S.Dauk. Taurėmis susidaužiama labai retai, tik kai norima pabrėžti momento iškilmingumą rš. Pakelti taũrę už kieno sveikatą BŽ152. Vilks taurutę kaip išgėrė, šoko ožką nusitvėręs d. Kalėdų rytą ateis karaliaus sveikyt ir įpils ton taurė̃n nuodų (ps.) PnmR. Davė rankon taurytėlę, lygiai sklenytėlę LLDII238(Brž). Svečiai tą vyną tarė girdami, taureles pilnas aukštyn keldami SGI73. | prk.: Aš išgersiu šiandie paskutinę laimės taurę su tavim kartu S.Nėr. Argi iš tikrųjų mūsų kančių taurė dar nepilna?! Toji kartybės taurė (dideli nemalonumai) visada taip ir pakišama po nosimi I.Simon. Ant jo galvos jis išpylė pilną savo rūstybės taurę rš. Ir pirmieji tulžies lašai jau įlašinti į Grėtės gyvenimo taurę I.Simon. Jei galima, tegul ta taurė (artėjanti kančia) praeina pro mane SkvMt26,39. ║ į tokį stiklą ar indą telpantis gėrimo kiekis: Gero ūpo pagautas, būdavo, ir nuo taurės neatsisako, ir nuo stiprios užkandos J.Paukš. Išgėrė taurę midaus S.Dauk. Aš buvau ten, kur juokas, kur taurės putoja, kur pilna šviesos ir žiedų S.Nėr. Atnešė jam taurę vyno su nuodais BsMtI113. Duoda jums gerti taurę vandens SkvMr9,40. Gersva taurę bėro pyvelio KlvD36. Neduok, brolyti, taurei žydėti, neduok taurelei žaliai lapoti RD80. Taip pasiilgau šilimos lyg taurės seno gero vyno rš. ║ bažn. liturginis katalikų kulto indas vynui, kielikas: Tenai žengė su aptaisyta taure rankose aukštas, žilas, rūstus kunigas mišių rūbais J.Balt. Varnių katedros bažnyčiai paliko keletą brangių apvalkalų, taurių, arba kielikų M.Valanč. ║ K geriamasis indas iš medžio, skardos: Taurė yr blekinė, o puodelis molinis; į taũrę galì kavą, pieną pilti, arbatą ir šnapsą Plšk. 2. NdŽ, KlK23,6 sporto varžybose nugalėjusiai komandai įteikiama tokio pavidalo dovana: Laimėjusioji komanda gauna pereinamąją taurę sp. 3. ppr. pl. CI57, R, MŽ, N, K, RtŽ, L, BŽ14, KŽ med. tam tikras stiklinis indelis, dedamas susirgusiam ant kūno kraujui į paviršių sutraukti: Taurėmis kraują leidžiu R317, MŽ424. Kam taurès statyti KII170. Kraujačiulpė taurė̃ MedŽ128. Taurių̃ statymas MedŽ46. Neburdyk kūno leisdamas taurėmis, bo sutinsi JI252. Strėnoms skaustant, taures pirtė[je] statė S.Dauk. Kai taurès uždėjo, nuėmė man dieglius Šmn. Nuleisk, sako, taurė̃m, ir gana Pnm. Medinės taũrės buvę ben trys pas mūsų senelį jo tėvo da palikimo Pnm. 4. nedidelis indas kam seikėti: Medinė taurė I. Kožnas žemlionis, pardavojąs daiktus uolekčia, saiku, svaru, taure, arba kiličku, savo bajorystos nusto[ja] S.Dauk. 5. M, NdŽ medžiotojo, piemenėlio ragas. 6. DŽ, NdŽ ugnikalnio krateris. 7. I, Sn, Lš grikių grūdas be branduolio (vien lukštas): Šiemet menki grikiai, tik taũrės Vlk. Šiemet grikių grūdų visai maža – vienos taũrės Vrn. Mūsų grūduose yra daug taurẽlių Kls. 8. NdŽ, BTŽ žr. taurelė 3: Taurė, arba kuopka, tikroji yra ta, kuri betarpiai vieną tiktai žiedą teapjema P. Žiedinė taurė LTII436. 9. Plt ant rato stebulės maunamas geležinis lankelis, kad ratas nuo ašies nesmuktų: Dyvais netveruos: vario taurės ratams besančios! Šts. Važiuodamas užkliuvo už štulpo ir numovė taũrę Ms. 10. anat. dubenkaulio įduba šlaunikaulio galvai: Sąnarinės taurės (acetabulum) krašte susidaro taurės įlanka (incisura acetabuli) rš.

◊ Diogèno taurė̃ MedŽ447 plaštaka, sulenkta kam nors semti.

kárčią taũrę išgérti DŽ¹ patirti didelį nemalonumą.

rãganos taurė̃ viesulas: Rãganos taurė̃ par Mockaičius parejo Brs.

taũrę pérpildyti DŽ¹ padaryti nebepakeliamą: Vienas atsitikimas mano įtūžio taurę perpildė rš. Kantrybės taurę perpildė nuotykis su studentais rš.